- prikeltuvės
- prikeltùvės sf. pl. (2) Nj; M, prykeltùvės (ž.) (1) 1. jaunųjų prikėlimas iš miego, keltuvės: Ant veselijos kad prikeltuvės, su kačerga štukorius baladuoja į duris klėties, kad keltum jaunieji J. Prykeltùvių saldainių davė, jauniškė šoka Grd. 2. pakėlimas ko parvirtusio, prikėlimas: [Padėjęs pakelti pavirtusį vežimą,] vyras nueidamas pasako: „Daugiau prikeltuvių nedaryk!“ M.Katk.
Dictionary of the Lithuanian Language.